Misterija - kas tai?

Šis žodis kilęs iš graikų žodžio mysterion, kuris reiškė paslaptį (pranc. mystère – 1. paslaptis, 2. paslaptingumas, 3. sunkus klausimas, 4. misterija). Žanras susiformuoja XI – XII a. Prancūzijoje, tai yra pirma pasaulietinė drama. Taip ji vadinama todėl, kad tekstas dažniausiai imamas iš Senojo Testamento. Drama sekuliarizuojasi – pasaulietėja. Vaidinama nacionaline kalba, laisvai interpretuojama Biblija, pridedami buitiniai vaizdai, atsiranda dekoracijos, sudėtingi sceniniai efektai.

Misterija tai yra drama, kuriai būdingas iškilmingumas, sakralinis paslaptingumas. Joje sprendžiamos individo, tautos ar žmonijos problemos vaizduojamos simboliniais ir stilizuotais vaizdais. Veiksmas dažniausiai paremtas Biblijiniais motyvais. Misterija atsirado iš liturginės dramos, kuri klestėjo XII – XIII a. ir buvo vaidinama bažnyčiose. Tai yra teatralizuotas vaidinimas, kuriame buvo vaizduojami Švento Rašto įvykiai ir istorijos. Tokie vaidinimai vykdavo lotynų kalba, todėl ne visi žmonės galėjo suprasti jų prasmę. Ilgainiui ši drama buvo perkelta iš bažnyčios ir pradėta vaidinti lauke. Bažnyčia siūlė gyventojams šventes-spektaklius, kurie buvo vaidinami keletą dienų, o juose pasakojamas, dainuojamas ir vaidinamas Šventasis raštas. Ilgainiui susidarė dideli dramos veikalų rinkiniai vadinami – misterijų ciklais, kurie turėjo vaizduoti visą Biblijinę istoriją nuo pasaulio sukūrimo iki paskutiniojo teismo dienos. Juose įvykiai ir žmonės buvo traktuojami kaip simboliai, o pati drama tarnavo ne tik didaktiniams tikslams, bet taip ir pramogai.*

Lotynų kalba maišėsi su tarmėmis, kol galų gale buvo imta vaidinti nacionaline kalba ir Biblija tapo laisvai interpretuojama, tačiau drama vis dar buvo neatsiejama nuo bažnyčios. Amžiams bėgant siužetu galėjo tapti ne tik Biblijoje aprašomi atsitikimai ar šventųjų gyvenimai, bet ir istoriniai įvykiai. Palaipsniui į misterijas buvo įvedami ne tik realistiniai elementai, bet ir komiškos scenos.

Svarbu paminėti ir tai, kad misterijos gali būti skirstomos į tokias grupes:

1. Biblijinio siužeto, kuris paimtas iš Senojo arba Naujojo Testamento, pasakojama apie šventųjų gyvenimus.

2. Pasaulietinės misterijos – jos savo siužetus ima iš istorijos. Pastarosios atsiradę daug vėliau nei tos kurių siužetas paremtas Biblija.

---

* Zaborskaitė V., Litetatūros mokslo įvadas, Vilnius: Vaga, 1982, 185 psl.